- sėbiržė
- sė́biržė sf. (1) J.Jabl, GK1937,27, DŽ, Šv, Prk, Užv, Pln, Als, Vkš; G107 vienu ėjimu užsėjamas dirvos baras, biržė: Vieta, kiek rankomis išpleta sėdamas, t. y. kiek užema, su ranka pasiekia sėdamas, vadinas sė́biržė J. Sė́biržė nepasėta paliko J. Atženk septynius žingsnius, ir būs plati sė́biržė, abim rankim sėjama Šts. Dvi sė́birži miežių turu pasisėjusi Jdr. Visą sė́biržę pasėjau da dobilų Ms. Suariau iki pietų vieną sė́biržę Lc. Sė́biržės nieko neišmanyti – blogai DūnŽ. Toki sė́birželė išravėta, o tos šalies neravėta Lnk.
Dictionary of the Lithuanian Language.